Asmeninis moterų treneris į namus Martas Kalendra: Tu esi savo gyvenimo šeimininkas

 

Praėjęs interviu vyko 8 ryto, šįkart, kaip nekeista susidėliojo vėlai vakare. Kraštutinumai. Ir kai atrodo, jog po dienos darbų  jau tuoj akių vokus reikės paramstyt degtukais, prasideda pokalbis su Martu.  Apie tai, kaip jis nusprendė mesti darbą televizijoje ir pradėti veiklą, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, ką jis darė iki šiol. Bet jis dabar laimingas. O tai juk svarbiausia.

 

Martai, ilgą laiką dirbai žinių reporteriu LNK televizijoje. Visai neseniai apie tavo naują veiklą – asmenines treniruotes moterims namuose – jau rašė pagrindiniai naujienų portalai. Kaip jautiesi dabar, atsidūręs kitoje barikadų pusėje?

Jaučiuosi geriau, nes nesigailiu nė vienos akimirkos. Įsivaizduokim – aš grįžtu atgal, vėl esu žinių žurnalistas. Vėl galvočiau, kad reikia kažką keisti. Kai išėjau iš televizijos, aš visą idėją ką darysiu jau turėjau sukūręs savo galvoje.

Dabar aš jaučiuosi puikiai, nes darau tai, ką noriu. Seniau save labai suvaržydavau. Buvau labai rimtas žinių žurnalistas, mane traktuodavo kaip rimtąjį Martą. O aš toks išties nesu.

Dabar aš nežinau, kas bus rytoj, bet tai irgi turi savotiško žavesio. Dabar viskas priklauso nuo manęs, žinoma, prie to gal dar prisidėjo ir sėkmė – galėjo niekas nesidomėti, niekas nerašyti apie mane. Džiaugiuosi labai, kad tai, ką aš sugalvojau, duoda vaisių ir aš galiu tai įgyvendinti.

Atrodo, kad veiklos pakeitimas tau dabar padeda pastebėti perliukus kasdieniuose dalykuose, į ką anksčiau neatkreipdavai dėmesio?

Aš pradėjau džiaugtis gyvenimu. Įsivaizduok, man žiema niekad nepatiko. Aš sakau geram draugui: įkvėpk oro, tu matai koks jis gaivus, koks kvapas, kaip gražu aplink. Džiaukimės gyvenimu, nes jis yra vienas ir kada gi aš juo pasidžiaugsiu, jeigu ne dabar.

Anksčiau aš viso to nepastebėdavau, nes aš lėkdavau, būdavau visada susikoncentravęs į tai, koks aš nepatenkintas, piktas, kokie yra visi aplink mane kalti. Visi, tik ne aš pats.

Mano brolis sakydavo: jeigu tu, jaunas žmogus, jautiesi komforto zonoje, tai jau yra kažkas negerai. Tu negali būti komforto zonoje, nes tu netobulėji.

martas-2

Ar nebuvo baisu taip kardinaliai pakeisti savo veiklą? Kas tave motyvavo tai padaryti?

Darbo pakeitimas nebuvo toks žaibiškas, kaip visi įsivaizduoja. Nes juk būna taip – nueini miegoti su viena mintimi, atsikeli su kita. Vieną akimirką tu sau atrodai stiprus, kitą jau nebe. Aš viską iki tol kūriau mintyse, tik to garsiai negalėjau pasakyti. Juk čia buvo mano verslo planas! O visi ir klausinėjo, tai iš ko dabar gyvensi ir pan. Tai man buvo visiškai kardinalus pokytis. Ir dar reikėjo įtikinti žmones. Čia juk nebuvo taip, kad aš iš LNK perėjau į TV3 .Tad įrodyti žmonėms, kad aš nejuokauju, buvo nemenkas iššūkis. Net kolegos iki tol, kol spaudoje nepasirodė pirmieji straipsniai, manė, kad aš juokauju.

Mūsų visuomenė yra labai konservatyvi ir ji nepripažįsta tokių drastiškų pokyčių. Nes juk būtina atitikti standartus: turėti paskolą butui, sukurti šeimą, gimdyti vaikus, turėti pastovų darbą su pajamomis. Ir viskas. Ir tu visą gyvenimą taip pragyveni. O aš to nenoriu.

Kaip tavo gyvenime atsirado sportas? Juk vaikystėje neturėjai svajonės būti treneriu. O gal visgi?

Niekas gyvenime nebūna be reikalo. Aš prieš tris metus supratau, kad visi vakarėliai ir tos kvailos kalbos neįdomu ir kad reikia labiau investuoti į save. Paskambinau treneriui, sakau: pradedam dabar ir jokių rytoj. Viskas buvo nauja – tiek mityba, tiek sportas. Nepraleisdavau nei vienos treniruotės, nei vieno valgymo, net operatorius sakydavo: Martai, eik pavalgyt 🙂 Turėjau valios.

Su laiku manęs žmonės pradėjo klausti patarimų kaip padailinti kūno linijas, kaip sportuoti, daug kas sakydavo, kad aš moku įkvėpti kitus. Sakoma, kad gyvenimas siunčia signalus, tik mokėk juos pastebėti. Tad nusprendžiau įgyti trenerio licenciją. Ir tada gimė idėja treniruoti moteris. Namuose. Juk Lietuvoje niekas to nedaro. Bet dabar aš kai atsuku laiką atgal, vis nesuprantu, kaip viskas įvyko. Atrodo ta vadinamoji „ragatkė“ iššovė ir aš dabar lekiu į priekį.

Sporto įtaka ne tik fiziniam kūnui, bet ir savo vidiniam . Kokia ji? 

Čia yra visa esmė. Sportuojant tu niekad nepasieksi tobulybės. Suvokiau, kad turiu džiaugtis kiekviena treniruote, kiekvienu veiksmu. Vidinis „aš“ pradėjo keistis automatiškai. Kai tu nueini į treniruotę, tu susikoncentruoji. Aš kadangi esu viduje  menininkas – niekada nemokėjau susikoncentruoti.

O treniruotėje tu turi susikoncentruoti, turi mintis nukreipti į vieną tašką, tad automatiškai tu tampi ramesnis. Jeigu ne sportas, greičiausiai aš nebūčiau ir metęs darbo. Sporto pagalba pasidariau labiau racionalus, sugebantis labiau emocijas nustumti į šoną.

Sportas padėjo išsiugdyti valią?

Valia atkeliavo iš mano tėvo, kadangi aš dar ir žemaitis – užsispyręs. Dažnai susilaukdavau klausimų – ar dar sportuoju. Neklauskit manęs, ar aš dar sportuoju, nes aš tai darysiu visą gyvenimą. Tad sportas labiau sutvirtino ne valią, o charakterį, ir padėjo emocijas nustumti į šoną.

paulius-stefanovicius_dsc3008-edit-edit

Kaip manai, kodėl dauguma žmonių taip ir nugyvena visą savo gyvenimą dirbdami nemėgstamą darbą ir gyvendami kaip visi?

Pirmas dalykas – Lietuvoje yra konservatyvi visuomenė. Dar likęs tas sovietinis suvokimas, kur pradėjau jaunystėj kažkokį vieną darbą dirbti, ir liksiu ten visą savo gyvenimą.

Aš pats ir dabar sulaukiu klausimų, o tai kodėl tu metei darbą? O tai tau ten nebuvo gerai? Niekas kitas nežino, kaip aš jaučiausi, tik aš pats. Visada galvok apie savo gyvenimą – jeigu tu nesijauti laimingas dabar, na, tu niekada greičiausiai ir nesijausi.

Nebūtina gi viską imti ir mesti iš karto. Pradėk kažką daryti šalia. Pradėsi daryti vis daugiau, daugiau, ir kai pasijausi stiprus, kad turi idėjų, turi žingsnių planą, tada tu automatiškai pajausi, kad esi stiprus pakeisti savo veiklą. Nereikia daryti to drastiškai, nes tai nelogiška.

Dažnai dar girdžiu pasakymą – ateis tavo laikas. Ir aš supratau, kas tai yra tas tavo laikas. Tai nebus taip, kad kažkas ateis ir kažką pasiūlys. Tavo laikas yra tada, kai tu viduje pajausi stiprybę, kad tu gali pats pakeisti savo gyvenimą. Tu turi tai pajausti. Ir kiekvienam tikrai ateina tas momentas, tik reikia mokėti išgirsti save. Ir susidėlioti minusus ir pliusus, koncentruojantis į tai, ar tu būsi laimingesnis.

Ar tau iš tiesų reikia daug pinigų? Gal gali šiek tiek pagyventi su mažiau, bet būti laimingesnis, ir paskui užsidirbti. Reikia galvoti ne vien apie pinigus, o apie tai, ką darysi ir kaip jausiesi.

O dažniausiai juk taip ir būna, kad, pasirodo, nereikia tų pinigų tiek daug, ir išgyventi gali, ir nereikia super prabangių kvepalų ar rūbų, nes greičiausiai visi šie dalykai yra skirti užpildyti tuštumą tavyje.

Tad daryk, kas tau patinka, ir automatiškai tu laiko bėgyje uždirbsi daugiau, ir, be abejo, būsi turtingesnis iš vidaus. Tu susikuri gyvenimą juk pats.

Asmeninis moterų treneris į namus. Koks tavo vedamų treniruočių principas? Sportas tik su tavo pačiu kūno svoriu, aerobikos pratimai?

Asmeninis moterų treneris į namus – todėl, kad Lietuvoje to dar nebuvo. Principai mano treniruočių ir su savo kūno svoriu, ir su įranga, kurią lengvai atsigabenu pas klientes. Nesitempiu treniruoklių iš treniruoklių salės 🙂

Sakoma, kad 80 procentų rezultato sudaro tinkama mityba, o likusius – sportas. Sutinki su šiuo teiginiu? O galbūt savo klientėms teiki ir mitybos konsultacijas?

Žinoma. Na, bet kaip gi būna su tomis moterimis… Jos visos nori rezultato, bet dažniausiai joms reikia emocijos. Kadangi aš esu nestandartinis treneris, ir tikrai nesudarinėju mitybos planų. Aš matau bendrą vaizdą, ką ir kaip valgo, tad aš galiu paaiškinti, ko galbūt reiktų atsisakyti, ką iš vakaro perkelti į rytą. O gal nereikia to deserto po pietų? Nes juk visa gyvenimą reikės taip maitintis, tai viskas turi vykti po truputį. Svarbiausia pakeisti mąstymą. Tad su mityba nieko kardinalaus ir staigaus tikrai aš nepadarysiu. Mėgstu sakyt: presą treniruojam su burna – žiūrim, ką valgom, ir viskas.

Asmeninis moterų treneris ar labiau asmeninis moterų psichologas? Juk moterims dažniau reikia išsikalbėti, o tavo treniruotės kaip tik vyksta asmeninėje erdvėje.

Aš mėgstu bendrauti. Moterims dažniausiai reikia gero žodžio – kaip gerai atrodai, kaip gerai atlikai pratimą, super, būsi dar gražesnė. Žodžio galia labai svarbi 🙂

Man patinka daug dalykų, kurie eiliniam vyrui nepatinka. Čia iš tos vadinamos menininko prigimties ir dėl to aš savo klientėms galiu būti treneris, kuris atliks ir pašnekovo, ir psichologo funkciją. Todėl aš netreniruoju vyrų.

Martas Kalendra prieš septynerius metus ir dabar. Kuris iš jų laimingesnis ir kodėl?

Aš net sakyčiau, kuris Martas yra ar buvo tikresnis?  Žinoma, dabartinis. Aš dar daug noriu padaryti, nes daug kam atrodo, kad žurnalistu gimei, tai žurnalistu ir mirsi. Dabar aš esu laisvesnis, dabar aš valdau savo gyvenimą, dabar aš sprendžiu ką daryti, ir, žinoma, dabar aš esu laimingesnis nei buvau per tuos septynerius metus. Aš džiaugiuosi, kad po truputį žmonės pradeda suvokti, kad ne pinigai yra esmė, o tai, kaip tu jautiesi.

Ar turi kokią nors motyvuojančią frazę, kuria vadovaujiesi kasdien?

Aš vadovaujuosi fraze suprask, kad tu esi savo gyvenimo šeimininkas. Ne kiti, o tu nusprendi ko tu nori, ką darysi, ir darai. Ir už tave niekas negali nieko nuspręsti.

Tad jeigu nori turėti ko niekada neturėjai, tai pradėk daryti, ko niekada nedarei.

Ačiū Martai už pokalbį!

 

Daugiau apie Marto veiklą rasite čia: Martas Kalendra. Asmeninis moterų treneris į namus

Nuotraukų autorius: Paulius Stefonavičius (Secret Photography)

Rūbai: Leg Code

0 comments on “Asmeninis moterų treneris į namus Martas Kalendra: Tu esi savo gyvenimo šeimininkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *