Pokalbis su Neringa Prasauskiene: maistas kaip ir meilė – veikia iš vidaus

Labai džiaugiuosi galimybe kalbinti žmones, kurie man yra įdomūs. Tad simboliška, kad metus užbaigsiu pasidalindama dar vienu ramiu pokalbiu.  Šiandienos pašnekovė – viena iš „Holigans“ vegetariško bistro įkūrėjų – Neringa Prasauskienė. Jos balso, rodos, gali klausytis ir klausytis, ne vien tik dėl ramaus ir švelnaus kalbėjimo, bet ir dėl žodžių, kuriuos ji sako. Nes juose juk tiek tiesos! Ta jauki ramybė jaučiasi ir restoranėlio atmosferoje, daugiau nepamenu Vilniuje tokios vietos, kur užėjus staiga pasijunti lyg kitame pasaulyje, kur, atrodo, laikas sustoja. Tad kaip atsirado „Holigans“, kuo jis skiriasi nuo kitų kavinių ir kodėl svarbu į maisto gaminimą įpinti daug meilės – naujame įraše.

Neringa, kaip atsirado „Holigans“? Atrodo, tai tik dar vienas vegetariškas bistro, bet užėjus vidun pasijauti lyg kitame, ramesniame pasaulyje.

„Holigans“ gimė iš meilės gyvenimui, iš dėkingumo, kurį mes turime kaip dovaną, ir iš drąsos, kuri ateina ne vien tik iš mūsų, bet galbūt ir iš mūsų maldų bei žinojimo, kad svarbu rinktis gyventi gyvą gyvenimą. Ir, žinoma, iš meilės žmogui.

Visgi svarbu gyventi taip, lyg gyvenimas būtų visiškai dosnus ir kasdien kviestų į tą kelionę. Lyg tau visai nereiktų galvoti apie uždarbį. Įsivaizduojate? Kaip pirmą kartą reiktų pasiryžti tokiam dalykui? Gyventi, lyg ne dėl uždarbio dirbtum tą dieną. Tai nepaprastai geras jausmas, nes tai  tikras atsidavimas ir pasitikėjimas. Tuomet ateina supratimas, kad jeigu tu veiksi iš meilės ir pasitikrinsi širdyje savo motyvus – ką tu veiki, ir kas tau gyvenime teikia džiaugsmo, ir kaip gyventum, jei tau gyvenime nereiktų rūpintis savo visais poreikiais.

Atsakius į šiuos klausimus ir gimė „Holigans“. Juk laimė yra įmanoma tik dalinantis ja su kitais ir bandant prisidėti prie kitų laimės – tik tada ji įgyja vertę.  Taip pat prisidėjo tikėjimas, kad nieko kito čia nėra ką veikti šiame pasaulyje, tik dalintis meile, bandyti atrasti ją, pažinti, kaip ji generuoja  bei iš kur ji atsiranda. Žaidimo nuotaikoje.

Visas gyvenimas juk yra žaidimas, tik keičiasi jo aplinkybės. Aš vis prisimenu tą panašų jausmą, kai mes pradėjome viską kurti. Tu žaidi ir prisimeni vaikystę – prisimeni kaip gera yra žaisti!  Dabar mes karts nuo karto prisimename, kad čia truputį kitokios dekoracijos, truputėlį kita nuotaika, galbūt kitos taisyklės, bet išlieka tas pats dieviškas žaidimas.

„Holigans“ propaguoja sveiką gyvenseną, jauseną ir mąstyseną. Kaip tai pasireiškia jūsų veikloje?

Viskas prasideda nuo minties. Mes sakome, kad bet kokia mintis sukuria jausmą, kuris vėliau tampa gyvenimu. Jūs vienaip ar kitaip elgiatės, adekvačiai reaguojate į tai, kas vyksta – impulsas vyksta iš vidaus. Sakome, kad žmogus nėra vien tik kūnas, kaulų ir skysčių rinkinys. Jis yra suprantamas kaip mintys, intelektas, visas jausminis pasaulis.

Maistas yra forma, kuri prisipildo turiniu žmogaus, kurį jis gamina su visu savo pasauliu, mintimis, žodžiais ir jausmais. Todėl mes labai rūpinamės, kad gaminantis žmogus būtų maksimaliai, kiek įmanoma pagal laiką, vietą ir aplinkybes, teigiamai nusiteikęs. Kad jis būtų švarus, neturėtų pykčio, godumo, pavydo ir visų kitų destruktyvių jausmų. Suprantama, kad visada kažkas negatyvaus gali išlikti – juk nesame tobuli, bet vien jau ta intencija, kad žmonėms reikia duoti kuo emociškai švaresnį, jausmiškai kuo geresnėmis mintimis įkrautą maistą, pripildytą  palinkėjimais, mums labai svarbi. Todėl visada atkreipiame dėmesį į tai, paklausdami gaminančių žmonių – ką mąstai, kur dabar mintimis esi? Kas vyksta tavo galvoje? Nes tu viską perduodi į savo gaminamą maistą, ir mes valgome ne tik kažkokius baltymus ar angliavandenius, bet taip pat mes valgome ir žmogaus, pagaminusio tą maistą nuotaiką, pasaulį, suvokimą.

Dažnai sakoma, kad maistas, gaminamas su meile, dažniausiai būna tik namie. Norite sulaužyti šį mitą?

Jeigu gali, kad ir minimaliomis pastangomis sau duoti truputėlį daugiau meilės, turi duoti. Kad ir tokia detalė – tavo pasirinkimas kur valgyti, jeigu ne namie. Tai yra tavo pasirinkimas, tavo vidinės valios sprendimas. Čia tos pastangos reikia tik pirmąjį kartą, nes kai po to žmogus pajunta, jam tada jau nebereikia jokių teorijų. Jį veda iš vidaus, nes žmonės labai intuityvūs ir jaučia, kas jiems yra gera.

Sveikas maistas negali būti skanus? Kodėl žmonės taip mano?

Gal jų tokia patirtis. Gal jie iš tiesų nėra valgę tikro sveiko maisto? Žinot, kai paimsi bet kokį pomidorą iš parduotuvės šaltuoju metu laiku, jis tikrai nebus skanus. Bet jeigu jie ieškotų to tikro sveiko maisto, iš tikrų ūkininkų, kuriuos irgi reikia atsirinkti, būtų kitaip. Jeigu jie ieškotų ne sveiko maisto, o sveikų asmenybių – jie gautų ir sveiką, ir skanų maistą.

Maisto gaminimas jums yra daugiau mokslas ar menas? 

Kiekvienam skirtingai. Aš pati gamindama jausdavau entuziazmą, vietą kūrybai. Nepaprastai įdomus procesas – tos tekstūros, spalvos, skoniai, kvapai. Aš kiekvieną dieną tiesiog kurdavau. Pjaustydama daržovę aš niekad nežinodavau, kas iš jos gausis. Ir greitai pamačiau, kokią tai turi prasmę. Jei tik kiekviena moteris suvoktų, ką ji daro kitiems savo maistu ir tinkama nuotaika! Tuomet nė viena nesijaustų, kad namų šeimininkė yra kažkuo nevertinama. Tai prigimtinė pozicija skleisti harmoniją, gėrį ir meilę.

Gyvenimo džiaugsmas yra mažuose dalykuose. Ir tas noras išgelbėti pasaulį… Kaip motina Teresė sako – pirmiausia eik namo ir mylėk savo artimus. Tai nėra vien žodžiai, tai patirtis, kuri turi jėgą. Ir kai tik pabandai pasimatuoti tą tiesą, ji vienaip ar kitaip rezonuoja širdžiai.

Be kokio pagrindinio ingrediento neįsivaizduojate „Holigans“ virtuvės?

Be visų gyvenimo skonių, kuriuos vienaip ar kitaip reikia sudėti į maistą. Ir to paties kartaus, ir sūraus, saldaus, aitraus ir rūgštaus. Tik kaip juos visus subalansuoti – tai kiekvienos dienos iššūkis.

Ar jūs pati teikiate prioritetą kuriai nors mitybai?

Prioritetą teikiame mitybai, kuri skatintų žmonėse žmogiškumą. Mes sakome, kad maistas yra priemonė, ne tikslas. Mes neakcentuojame, kad esame vegetariškas bistro.

Kai vidus natūraliai valosi ir keičiasi, jame vyksta procesai, tu imi jausti, kad kiekvienoje būtybėje yra gyvybė ir nebūtinai norėdamas išlikti žmogumi turi atimti kažkam gyvybę tam, kad palaikytum savąją. Mes kalbame apie vegetarizmą ar veganizmą kaip apie mitybos būdą, kuris padeda skatinti žmogiškąsias vertybes, kurių mes savyje nuolat ieškome. Apie tą patį puikybės nebuvimą, empatiją, atjautą ir sąžiningumą. Tačiau tikrai nesmerkiame nė vieno. Visos mitybos formos yra pagal kiekvieno žmogaus asmenišką pasirinkimą, tiesiog siūlome, kad žmonės gali lengvai pasitikrinti užduodami sau klausimą, kuo jie pranašesni už bet kokį kitą gyvūną. Išminčiai sako, kad tai yra sąmoningumas.

O kas jums yra sąmoningumas?
Sąmoningumas prasideda nuo klausimų kėlimo ir tikrų atsakymų ieškojimo, kol jie atsigula į savo vietą. Sąmoningumas atsako į klausimą kas aš esu, kokia mano paskirtis, kas yra Dievas ir koks mano santykis su juo, ir kaip sutikti tuos, kurie žino tuos atsakymus.

Nes pačiam juk ne visada lengva juos rasti? 

Ir kaip nusipelnyti sutikti tuos, kurie žino tuos atsakymus ir kelią, ir tuo keliu eina bei yra nuėję daug daugiau už tave.

Neseniai atsirado vakarojimai „Holigans“, kurių metu kviečiate žmones susirinkti vakarui drauge su skaniu maistu – ar tai dar vienas būdas suburti mylimus žmones kartu, prasmingesniam ir ramesniam laikui?

Vakarojimai gimė iš poreikio žmonėms pasiūlyti alternatyvą tiems vakarams, kuomet mes išsiskaidome po vieną. Kai grįžtame po darbų, kiekvienas į savo kambarėlius ir užsidarome prie ekranų – kompiuterių, telefonų ir televizorių.  Mes tikime, kad tikrasis džiaugsmas yra bendravime. Ar žmogus pasirinktų gyventi  vienas, turėdamas visko, ko nori, tik be kitų žmonių? Prieš ką džiaugtis ir puoštis? Tik santykyje gimsta bendravimas, kai tu išties suvoki, jog esi gyvas. Ar tikrai vakarais yra jėgų ruošti vakarienę ir su tinkama nuotaika viską padaryti? Kyla noras pakeisti tą dirbtinį bendravimą žmogiškais ryšiais. Vakarok, valgyk vakarienę ir pasakok. Ateikite čia, kur esate laukiami ir ruošiame maistą atsakingai. Mes suprantame, ką mes darome ir kokią atsakomybę nešame su kiekvienu žmogaus suvalgytu kąsniu. Valgykite kartu, kalbėkite, dalinkitės, bendraukite – juk tai yra tikrasis džiaugsmas.

Vakaras negali būti nurašytas – nors kartais sakoma, kad nebėra jėgų gyventi vakare. Visgi nebijokite atiduoti savo šilumos ir gausite jos atgal, prisipildysite. Vakaras net pagal vedų išminties klasiką – skirtas šeimai, draugams ir santykiams, o ne darbams ar didelėms veikloms. Vakaras taip pat skirtas atsinaujinimui, apmąstymams.

Frazė ar citata kuria vadovaujatės kasdien.

Citata, kurią perskaičiau paauglystėje ir suvokiau, kad joje yra kažkokios jėgos – „imk šią dieną kaip kriauklę ir vakare su perlu ją grąžink“. Šią mintį išvertėme į „Holigans“ kalbą, kad ji nebūtų pernelyg sentimentali ir poetiška – „o ką gero šiandien jau spėjai iškrėsti? Ar tavo diena nepraėjo veltui?“ Ir kita, ne ką mažiau svarbi įžvalga – maistas, kaip ir meilė, veikia iš vidaus. Skaniai ir užtikrintai. Ir tada nereikia jokių žodžių.

Daugiau apie „Holigans“: Facebooke

Internetiniame puslapyje: http://holigans.lt

Nuotraukos: „Holigans“

0 comments on “Pokalbis su Neringa Prasauskiene: maistas kaip ir meilė – veikia iš vidaus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *