Ar beprasmiška mylėti save?

Dažnas į savo naujųjų metų rezoliucijas, kurios neseniai karaliavo blogų viršūnėse įtraukė punktą – labiau mylėti save. Šia tema užkliuvo ir vienos psichologės įrašas plačiai klaidžiojęs FB sraute apie tikslus, kurie pasak autorės veda į niekur.

Bet ar iš tiesų, tikslas mylėti save labiau yra visiškai niekinis ir neatves tavęs bent prie šiek tiek geresnės savęs versijos?

Dažnai šis, bei kiti tokio pobūdžio klausimai bei tikslai kyla žmonėms, kurie užsisuka savo darbuose ir neskiria dėmesio jokioms kitoms veikloms. Tada jie pradeda gailėti savęs ir galvoti, kad savęs nebemyli ir per mažai skiria sau laiko. Arba atvirkščiai, jie to net nepastebi, kol jiems tai pradeda sakyti aplinkiniai.

– Ei, Jurga/Onute/ Danute, atrodai kažkokia perbalusi. Gal sergi?

– O klausyk, šiandien būsi ofise iki 10 kaip ir kasdien? Ir juk savaitgalį atsakinėsi į mano email’us ar ne?

– O tu vėl kažkokia susiraukusi? Ai, tiksliai, čia gi tavo nuolatinė būsena.

Ir tada jie pradeda galvoti, kad kažkas ne taip. Ar tikrai skiria laiko sau? O gal per mažai skiria laiko savo artimiems žmonėms? Ir net nejaučia jokio kaltės jausmo, nes tai jau yra tapusi  įprastine būsena?

O iš vis, kaip pasireiškia meilė sau? 

Išorinio grožio pasidžiaugimu sau veidrodyje?

Apdovanojimu save gardžiu desertu už dar vieną padarytą darbą?

Darbais, atliekamais kasdien kurie tave džiugina?

Paskirtu laiku sau?

Knygų skaitymu, kurios tave įkvepia?

Žiūrėjimu į vieną tašką apie nieką negalvojant?

Nerūpestingu bėgimu pajūriu?

O gal tiesiog artimo žmogas apkabinimu?

Jeigu nemylėsi savęs, kaip tada tave mylės aplinkiniai? Jeigu neskirsi laiko sau, kad ir kaip tai egoistiškai skambėtų, kokias emocijas tu jiems skleisi? Juk sakoma, kad kokią energiją tu spinduliuoji, tokius žmones ir pritrauki.

Jau ne vienoje knygoje skaičiau, ir kaip tik neseniai Ignas iš bėgikouzrasai.lt  priminė, kad tu esi vidurkis penkių žmonių, kurie tave supa. Tad dar kartą sustok ir apsižvalgyk.

Kad ir kokia forma toji meilė sau pasireikš, laikas skirtas sau – tai vienas iš pirmųjų žingsnių link laimingesnės ir geresnės savęs versijos. Ir aplinkiniai bus laimingesni, kai matys tave labiau besišypsantį.

Tai ar iš tiesų mylėti save skamba kaip beprasmiškas tikslas?

 

 

0 comments on “Ar beprasmiška mylėti save?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *