Pokalbiai

Interviu apie jogą ir meilę maistui – balansas turi vyrauti visur

 

Aš, kaip ir kai kurie kiti žmonės jogą įsivaizdavau kaip užsiėmimą, kurį gali lankyti tik tie, kurie yra be proto lankstūs, o man, medžiui, net neverta čia nosies kišti.  Ir apie tai, kad už jogos slypi kažkokie gilesni dalykai, net minčių nebuvo. Žodžiu, neišmanymo lygis nr.1  Todėl visad norėjau pakalbinti jogos mokytoją bei „Rojaus daržas“ tinklaraščio įkurėją Lilę Lukminaitę, nuo kurios veido vis nedingsta šypsena, nes ji džiaugiasi tuo, ką daro kasdien. Tad Lilė, joga ir maistas. Aštunta valanda ryto. Loftas. Apie ką mes čia? Skaitom:)

 

Lile, kada ir kodėl joga atsirado tavo gyvenime? 

Mama prieš šešerius metus lankė jogą ir vieną dieną pakvietė prisijungti ir mane. Mudvi su mama turime labai stiprų tarpusavio ryšį, todėl nedvejodama sutikau. Mėgstu sakyti, kad kaip mama mane atvedė į šį gyvenimą, taip ji mane atvedė ir į jogą.

Nuo tos dienos joga mano gyvenime atsirasdavo labai epizodiškai. Kai jausdavausi blogai, nueidavau į užsiėmimus, susigrąžindavau vidinę ramybę ir vėl dingdavau iki kito niūraus laikotarpio, kai vėl pasijausdavau nekaip. Susitvarkau save –  vėl pamirštu jogą. Tada trukt už vadžių, vėl nuo pradžių.

Paskutinį kartą, kai grįžau į jogą pasakiau sau, kad grįžtu visam laikui, nes supratau, kad joga mane sustyguoja ir viską sudėlioja į vietas ir kad visiškai neprotingai elgiuosi save vis išbalansuodama. Jogoje ramiai pabūnu su savimi, savo mintimis, viską susidėlioju ir toliau gyvenu.

Tada nusprendžiau pagilinti žinias ir tapti jogos mokytoja – jau netrukus pradėjau lankyti jogos mokytojų kursus. Norėjau tai daryti vien dėl savęs, bet kai tik gauni daug naudingos informacijos, perleidi ją per save, labai nori tomis žiniomis pasidalinti su kitais. Todėl nuo šiol dalinuosi savo išmoktais dalykais MyHero! bendruomenėje.

Suvokiu, kad nesąžininga viską laikyti tik sau – juk jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai, turi nuolat ne tik imti, bet ir duoti. Kartais taip nutinka ir su mintimis – jeigu jos garsiai išsakytos kažkam gali pakeisti dieną, kodėl gi turėčiau būti savanaudiška ir viską laikyti savyje?

lile-joga1

Esi ne tik jogos mokytoja, bet taip pat rašai tinklaraštį apie maistą. Maistas ir joga kaip šie dalykai tavo gyvenime siejasi?

Tiek maistas, tiek joga yra kiekviename mano gyvenimo etape. Šios dvi veiklos neatsiejamos nuo mano kasdieninio gyvenimo, todėl nesinori kažkurios vienos labiau išskirti.

Joga – mano kiekvienos dienos ritualas, sugrįžimas į save ir noras padėti kitiems pajausti ramybę bei įsiklausyti į savo vidinį balsą. O maistas ir jo gaminimas – savirealizacijos būdas. Per maistą galiu lengvai save išreikšti, įkvėpti ar eksperimentuoti, nes maistas tampa apčiuopiamu rezultatu, priešingai nei joga.

O vien jogos pagalba realizuoti savęs negalėtum?

Turbūt pritrūktų to materialaus galutinio rezultato. Mėgstu sakyti, kad per jogą aš skleidžiuosi, o maistas viską finalizuoja. Kažkuriuo metu bandžiau pati sau atsakyti, kam teikiu prioritetą. Greit pajaučiau, kad turiu eiti koja kojon, nes su abejomis veiklomis galiu gerinti žmonių sveikatą ir atnešti gerų pokyčių į gyvenimą. Vieni pokyčiai ateina per fizinį kūną, o kiti per maistą, todėl labai džiaugiuosi, kad mano darbas tiesiogiai susijęs su šiomis veiklomis.

screen-shot-2016-11-11-at-08-35-45

Papasakok trumpai, koks yra jogos pagrindinis tikslas?

Joga – gyvenimo būdas ir pasaulėžiūra. Tai ne vien tik fiziniai pratimai. Joga suvokiama kaip tikrojo savęs atradimas. Iš sanskrito kalbos – ryšys arba santykis su savo aukštesniuoju Aš arba su Kūrėju. Jogos tikslas yra atrasti save ir savo vidinį aš, kuriame sutelkiama visa išmintis, ramybė, supratimas bei suvokimas. Tai ėjimas į save, proto kontrolė ir minčių srauto mažinimas. Joga suteikia kūno, sielos ir proto balansą.

Jeigu žmonės ieško tik fizinių pratimų, to tikrai neras mano vedamuose jogos užsiėmimuose. Aš labiau linkusi kalbėti apie visa ko paskirtį, vidinius dalykus, susieti dalykus su dvasiniu pasauliu. Jogoje yra penki principai: asana, pranajama, šavasana, mityba ir meditacija, kurie neatskiriami vienas nuo kito. Jie padeda sąmoningiau žiūrėti į savo kūną, organizmą, kvėpavimą, pradėti jį kontroliuoti, tuomet organizme prasideda pokyčiai. Žmogus ima jausti akivaizdžią jogos naudą vien dėl to, jog nors trumpam stabteli ir sąmoningai pradeda kažką daryti. Vėliau atsiranda poreikis ir sveikiau maitintis, galvoti kaip elgsiesi su savimi.

Kai žmonės ateina į mano vedamą jogos užsiėmimą, stengiuosi padėti jiems susikoncentruoti į čia ir dabar, paliekant viską, kas nereikalinga už durų – juk jie visi atsineša skirtingas energijas ir tūkstančius minčių. Po jogos užsiėmimo  dalyviai dažnai pamato, kad tas minčių srautas sumažėja ir gyventi tampa paprasčiau. Kodėl mes dažnai neužmiegame ar negalime susikoncentruoti, imtis konkrečių veiksmų? Mes nemokame gyventi čia ir dabar.

Mes paskęstame savo mintyse, sukuriame įvairiausius scenarijus, ką mums reikia daryti, kas nutiks jei kažko neįveiksiu ar nepasieksiu, ir jau vien nuo galvojimo pasidaro ne tik baisu, bet ir pasijaučia nuovargis, o joga, meditacija, buvimas ramybėje padeda šias problemas išspręsti, todėl man ji labai svarbi.

Į jogą įdedi nemažai meilės. O kada atsirado tavo meilė maistui?

Dar mokyklos laikais aš nevalgydavau jokių bandelių. Į mokyklą nešdavausi savo maistą indeliuose, kas tais laikais atrodė ypač keista. Buvau toji keistuolė! Mama išugdė maisto gaminimo namuose įprotį. Šiai dienai esu pamišusi dėl to, kad mano valgomas maistas būtų skanus, gražiai patiektas ir būtinai iš sveikų ingredientų. Žinoma, tai nereiškia, kad aš nieko daugiau nevalgau, aišku valgau! Tiesiog man net neįdomu kepti pyragą, kuris susideda iš miltų, cukraus ar kitų tradicinių produktų. Juk visi gali tai padaryti. Bet sugebėti pagaminti skanų pyragą, pavyzdžiui, iš avokado ar raudonųjų pupelių… Tai jau sudėtinga! Tad meilė maistu susiformavo ir tebesiformuoja būtent taip.

Žinoma, nuo meilės maistui neatsiejama ir meilė žmonėms, kuri atradus jogą, kone padvigubėjo. Visgi svarbu nepamiršti, kad visų pirmą reikia mylėti save, o tik tada kitą. Nes jei nemyli savęs ir visaip engi, ir kitam negalėsi tos meilės perteikti. Reikia pradėti nuo savęs.

15055721_10208231884497929_1071544166268225693_n

 Balansas mityboje ir balansas jogoje. Tai vienas nuo kito neatsiejami dalykai?

Gyvenime visur turi būti balansas, nieko negali daryti per prievartą. Vienas jogos pagrindinių principų yra Ahimsa – neprievarta ne tik prieš gyvūnus, žmones, bet ir prieš save patį. Jeigu jauti, kad tau taip netinka ir dar nenori to daryti, negali eiti prieš save. Todėl visada sakau, kad tiek mityboje, tiek jogoje turi būti balansas ir savęs priėmimas, supratimas, ko organizmas reikalauja. Kraštutinumai nėra gerai.

Savo tinklaraštyje „Rojaus daržas” akcentuoji, kad „Tu gimei būti tikru, o ne būti tobulu”. Kodėl šiais laikais žmonės bijo būti tikri?

Šiais laikais žmonės bijo būti tikri, nes bijo būti nepriimti, kritikuojami ir nesuprasti. Jei tavęs kažkas paklaustų, o kaip iš tikrųjų norėtum pasielgti vedamas širdies? Tuomet labai  susimąstytum, kaip gi elgtumeisi atmetus protą ir visas visuomenės normas. Nes kitaip elgtis nėra įprasta.

Visų pirma, turi būti sąžiningas ir atviras su savimi, tada galėsi būti atviras ir sąžiningas su kitais?

Iš tiesų, kai žmogus nusiima nuo savęs visus ant jo užmestus klodus  – visuomenės normas, tėvų, draugų ar kolegų primestus įsitikinimus, tada ima jausti, kas jis yra iš tiesų, ką jis čia veikia ir ką savo gyvenime nori daryti. Tas įsiklausymas į save atrodo toks paprastas dalykas, bet visgi taip nėra. Dažnai savęs paieškai prireikia dešimties ar net daugiau metų.

Sakai, kad tau neįdomu gaminti iš tradicinių produktų, o tavo mityba ir patiekalai dažniausiai itin spalvingi ir įvairūs. Žaliavalgiška, veganiška ar tradicinė mityba tau arčiau širdies?

Esu vegetarė ir nevalgau mėsos. Stengiuosi, kad mano mityboje būtų kuo daugiau termiškai neapdoroto, taip pat vartoju kuo daugiau vaisių, daržovių, uogų, riešutų, sėklų, nes manau, kad juose slypi didžiausia energija ir teikiama nauda žmogui. Man svarbiausia, kad mitybos pagrindą sudarytų daržovės, vaisiai, uogos – visa tai, kas atėję iš gamtos ir mažiausiai paliesta temperatūros, kad galėčiau valgyti produktą tokį, koks jis yra. Sakoma, kad kiekvienas augalas turi gyvybinę energiją, kuri perduodama žmogui. Jogoje gyvybinė energija vadinama Prana. Kuo maistas gyvesnis, šviežesnis tuo jame daugiau gyvybinės energijos. Tad man priimtina valgyti tokį maistą, kuriame daug gėrio.

rojaus-darzas

Neseniai skaičiau straipsnį, kuriame buvo išsakyta mintis, kad žaliavalgių ir veganų mylimi Kalė kopūsto lapai, bolivinė balanda ar avokadas tapo tokie populiarūs tik dėl to, kad žmonės nori būti madingi ir priklausyti sveikai besimaitinančių žmonių grupei. Ką apie tai manai?

Manau, kad tai nesąmonė. Šie trys paminėti produktai yra nuostabūs! Pavyzdžiui, tavo paminėti Kalė kopūsto lapai yra vieni iš vertingiausių žolių. Juose gausu vitaminų ir skaidulų, todėl juos išties verta įtraukti į kasdienę mitybą. Bolivinė balanda – vegetarų numeris vienas. Jie savo sudėtimi net prilyginami mėsai,  taip pat neturi glitimo, žemas glikeminis indeksas, tad aš juokauju, kad kinva (bolivinė balanda) netikti negali. Avokadas – vienas geriausių riebalų šaltinių, kurį verta vartoti kad ir kasdien. Jis tinka daryt užtepėlėms, salotoms, užkandžiams, kad ir valgyti vieną. Kaip mėgstu sakyti – moterys, valgykim, čia juk nagams, ir ragams ir plaukams.

Įsivaizduok, kad dabar esame tavo virtuvėje. Kokį dažniausiai naudojamą produktą galiu rasti?

Mano virtuvėje visada privalo būti saulėgrąžų daigų. Jie man tikras išsigelbėjimas – jais puošiu patiekalus ir pagardinu maistą gaminimo eigoje. Taip pat visada mano virtuvėje yra sėklų, datulių ir avokadų. Šiuos produktus galima naudoti visur – nuo desertų iki pagrindinių patiekalų.

lile-3

Kokiomis vertybėmis vadovaujiesi virtuvėje ir gyvenime?

Paprastumu, ahimsa (neprievarta ne tik prieš kitus, bet ir prieš save pačią), tiesa, meile ir tikėjimu.

Įkvepianti citata ar žodžiai, kurie lydi tave šiandien.

Elkis čia ir dabar taip, kad tai būtų pilnai išgyventa ir išmokta pamoka – su meile, tikėjimu, nuolankumu, tiesa ir laisve.

Tad kur tave galima sutikti kasdien?

Aš priklausau nuostabiai MyHero! bendruomenei, kurios tikslas sveikatinti tautą per tris pagrindinius principus – sportą, mitybą ir sąmoningumą. Būtent su joga ir sveikos mitybos patarimais aš prisidedu prie šios bendruomenės tikslų. Sekančią savaitę (lapkričio 15 dieną) startuos jogos įvadas, kuriame supažindinsiu žmones su jogos praktiniais ir teoriniais pagrindais, tad kviečiami visi, kas kažkada žadėjo, bet niekaip neprisiruošė ateiti. Skirta visiems, kurie nori pasigilinti ne tik į jogą, bet ir į save patį, atrasti tą ramybę ne kažkur, o savyje, meilę ne kitur – o savy.

Lile, ačiū tau už pokalbį!

 

14976173_10208239121438848_854292228_o

Lilės gardumynai ir pamąstymai: http://rojausdarzas.lt/ ir FB: Rojaus daržas

MyHero bendruomenė, gyvena čia: MyHero!

1 comment on “Interviu apie jogą ir meilę maistui – balansas turi vyrauti visur

  1. Pingback: Kitokios Kalėdos: bendradarbiavimas su e-žurnalu „Debesys“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *