Pamąstymai

Kodėl kraštutinumai mityboje yra blogai?

Labas!

šį mėnesį pradėsiu tema, kuri pastaruoju metu man yra aktualiausia ir kuria sulaukiu nemažai klausimų.

Šiek tiek keista mano įrašų sraute nuo šiol matyti kiek daugiau receptų nei įprasta, nors tie, kurie seka Instagrame, jau matyt įprato. Nuo pagrindinės idėjos, kalbinti įkvepiančius žmones nebėgu, tiesiog kuo toliau, tuo labiau domiuosi įvairialype mityba, kas visgi mūsų organizmui yra naudinga, kokie produktai suteikia daugiau energijos, o kurie atima, iš kokių produktų galima gauti mūsų organizmui reikalingų medžiagų, na ir žinoma, kaip kuo gardesne forma visa tai perteikti, kai kasdien bėgi, leki, bandai viską suspėt, o ir pavalgyt turi nepamiršti.

Dažnai sulaukiu klausimų, ar esu veganė, vegetarė, ar dar visokia kitokia -algė/žaliavalgė. Net tokiose netikėtose situacijose, kaip darbo pokalbiuose (ta prasme, what?). Žinoma, kai kurios mitybos propaguotojai jau yra padarę nemažą įdirbį formuojant savo įvaizdį, ko pasekoje, žmonės, kurie tuo nesidomi, bando lipdyti tam tikras etiketes kitiems. Good luck, taip sakant:)

Taip, kad ne, klausau savo organizmo, valgau viską ir tik to, ko jis reikalauja, kas daug kam skamba keistai ir nesuprantamai, nes kraštutinumai šiomis dienomis yra užvaldę visus. Jeigu aš noriu šiandien pietums valgyti burgerį – valgysiu burgerį, ir kitadien nebadausiu ir morališkai nekankinsiu savęs, nes gi kaip blogai vakar padariau. Jeigu sekmadienio ryte pasilepinsiu traškiu kruasanu ir vėlyviems pusryčiams suvalgysiu benedikto kiaušinį (ar net du!), nuo to neatsidursiu pragare, nes tai bus padaryta su teigiama emocija ir geromis mintimis bei šypsena veide. Ir taip, visą tai užsigersiu gardžia kava.

Mitybos kraštutinumai dar nieko neprivedė prie subalansuoto ir normalaus gyvenimo būdo. Kaip visa tai spręsti?

  • Suvalgius picą dešimtą valandą vakaro, aš savęs negraužiu, nes žinau, kad pats organizmas mane nubaus ir kitą dieną jausiuosi lyg visą naktį būčiau gerai „atitūsinusi“. Nes organizmas visą naktį ką veikė? Ogi virškino viską ir vat, turėkis, „lomkės“ tau dovanų plius produktyvumas žemiau jūros lygio.
  • Svėrimas, skaičiavimas kiekvieno kąsnio – siekiantiems varžybinių formų, ar kažkokių kitų profesionalių tikslų, galbūt tuo laikotarpiu ir pateisinamas, bet kasdienei normaliai mitybai, to sureikšminti nereikia. Sėdėti draugų būryje ar pas mamą ir sakyti, o  ne, jau čia 50 g per daug „anglių“, ar riebalų ir nevalgysiu aš to tavo su meile paruošto maisto. Nejuokaukit.
  • Jei kuri nors dieta būtų pakeitusi pasaulį, visi vaikščiotų laimingi ir nesikankindami su dar vienu kažkuriame portale, kažkurio a la mitybos specialisto, pateiktu nauju variantu.

Dar būtų galima kalbėti ir apie sporto kraštutinumus, alinimo savęs salėje ir panašiai, bet čia tokia plati tema, kuri yra verta atskiro įrašo.

Labai džiaugiuosi, kad kuo toliau tuo daugiau žmonių pradeda judinti šią temą – berašant šį įrašą, užmačiau, kad apie tai kaip tik  pradėjo kalbėti Kotryna ir Rūta.

Gal čia kiek ir per griežtai surašiau, bet tokia realybė.

Tad kol kas linkiu paskambinti draugei ar mamai ir pakviesti išgerti kavos. Su kruasanu. Arba naminiais sausainiais ir neplakti savęs, už dar vieną nuklydimą, nes iš kiekvieno jo galima pasimokyti ir iškelta galva toliau žengti pirmyn.

Linkėjimai,

Vilda

 

 

 

0 comments on “Kodėl kraštutinumai mityboje yra blogai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *